|
 Nepastebimai sulaukėme vidurvasario.
Daugeliui žmonių žodis "vasara" asocijuojasi su žodžiu
"atostogos". Tačiau ne visiems... Tegu nepyksta skaitytojai už
tokį žodžių žaismą, tačiau yra žmonių, kurie vasarą kartu su
bitėmis ir patys dirba kaip bitės.
Norėdami tuo įsitikinti ir kartu atsakyti į retorinį klausimą
"Ar visiems saldus medus?, užsukome į Bagaslaviškį, į mokytojo
Gedimino Žilinsko namus. Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje
mokykloje jis dėsto biologiją ir kompiuterinį raštingumą. Tačiau
šį kartą aplankėme Gediminą dėl jo hobio - bičių. Jis ne tik
rajone, bet ir šalyje žinomas bitininkas: pirmasis Lietuvoje sukūrė
internetinę svetainę, kurioje galima rasti dominančią informaciją
apie bityną "Medutis". 2000 metais jo bitynas laimėjo trečiąją
vietą tarp geriausių bitininkų mėgėjų Vilniaus apskrityje.
- Kokia buvo Jūsų kelio pradžia? Nuo ko
siūlytumėte pradėti kitiems?
- 1984 metais baigiau Vilniaus pedagoginį institutą ir su šeima atvažiavome
į Bagaslaviškį. Pradėjau dirbti Bagaslaviškio vidurinėje mokykloje
biologijos mokytoju. Nors augau ir mokiausi Vilniuje, tačiau vasaros
atostogas praleisdavau kaime. Kiek prisimenu, visada norėjau būti
bitininku. Patikdavo žiūrėti, kaip prie avilių triūsia mano
seneliai, o ir medus buvo saldus... Žinodamas mano norą, pirmuosius du
avilius Bagaslaviškyje padovanojo tėvas.
Ketinantiems pradėti pirmiausia reikia pažiūrėti, kaip kiti
bitininkauja. Dauguma žmonių mano, kad tai labai paprasta, kad
bitininkai nieko nedirba. Juk medų renka bitės - belieka jį tik
surinkti, parduoti ir pinigus skaičiuoti. Iš tikrųjų bitininkai turi
labai daug darbo - tai avilių ir rėmelių ruošimas, bičių gydymas,
bičių priežiūra žiemą. Jeigu žmogus nusprendė užsiimti
bitininkyste, jis turi žinoti, kad reikės investuoti nemažai pinigų
į įvairią įrangą, kadangi medus pats į stiklainius nesušoka. Nemažai
kainuoja bičių priežiūra. Pvz.: naujas avilys kainuoja apie 200 Lt,
vienai bičių šeimai žiemoti reikia apie 12 kg cukraus ir t. t. Taip
pat pradedantis bitininkas turi rūpintis savo bityno aplinka. Šalia
neturi būti automagistralės, automobilių, reikia atsižvelgti ir į
kaimynus, kurie gali tapti piktų bičių "aukomis". Šalia
bityno reikia pasėti daug medingųjų augalų: sirinį klemalį,
citrininės melisos, facelijų, grikių. Šiuos augalus bitės labai mėgsta
ir būna tarsi prilipusios prie jų. Taigi nors šiame versle yra nemažai
rizikos, tačiau darbščiam žmogui pradėti verta.
Be to, man, pavyzdžiui, tai puikus poilsis. Štai šiandien atsikėliau
6 valandą ryto ir ruošiausi važiuoti į bityną. Nebūtų bičių -
neturėčiau ką veikti, o sėdėti be darbo - kančia. Kiekvienas važiavimas
pas bites man - šventė. Jei darbe randi malonumą - tai darbas
atitinka poilsį. Bitininkavimas yra mano hobis, kuris jau pavirto
"versliuku".
- Papasakokite apie savo bityną
"Medutis" ir apskritai apie bitininkystę.
- Mano bičių ūkis yra mėgėjiškas, ne profesionalus. Mėgėjiškas
todėl, kad dar yra pagrindinis darbas, o bičių ūkis - hobis, o
profesionalus ūkis - vienintelis bitininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis.
Profesionalus bitininkas turi turėti bent 200 bičių šeimų, tačiau
tai labai rizikingas verslas, kadangi būna masinių bičių išmirimų.
Kuo daugiau šeimų turi bitininkas, tuo rentabilesnis laikymas. Norint
gauti kuo daugiau medaus, vasarą reikia bites vežioti į laukus prie
žydinčių augalų. Šiuo metu turiu 44 bičių šeimas, išdėstytas
ant trijų platformų. Dabar visos bitės, išskyrus pora avilių sode
prie namų, išvežtos į grikių laukus ir dirba ten, nešdamos grikių
medų. Beveik kasdien su padėjėjomis (žmona ir dukra) jas lankau,
surenku medų ir prižiūriu, kad bitės nepradėtų tinginiauti. Tam
reikia keisti rėmelius, kad bitės turėtų kur pilti nektarą. Visas
mano bityno medus išperkamas iš namų, kadangi turiu nuolatinius
klientus, kurie labai patenkinti medaus kokybe.
Įvairių rajonų bitininkų draugijas vienija Lietuvos bitininkų sąjunga.
Širvintų rajono bitininkų draugijos pirmininkas - Aleksandras
Masiulionis. Šiemet Širvintų rajono bitininkai tikisi paramos iš
Europos Sąjungos. Numatyta paremti bitininkus, gydančius bites. Mūsų
draugija jau surinko duomenis apie sergančias bites. Kai nupirksime
vaistų, dalį išlaidų ES žada padengti.
 - Šalia Jūsų
vaikšto "jaunuolis". Gal tai Jūsų sūnus?
- Ne, tai tarsi "dvigubas" mano mokinys - Ignas Ryžakovas:
mokosi mūsų mokykloje septintoje klasėje ir yra savanoris
praktikantas. Jis, kaip ir aš vaikystėje, labai domisi bitėmis ir
nori išmokti tikro bitininko amato. O mano sūnus, turintis bitininko
specialybę, šiuo metu dirba mieste ir yra atsakingas už medaus
realizavimą Vilniuje. Jis yra mūsų bityno "Medutis"
vadybininkas.
(Į pokalbį įsijungia ir Ignas: "Mano senelis turi bičių,
be to, man labai patinka jas prižiūrėti. Jau turiu 2 bičių spiečius:
vieną padovanojo senelis, o kitą pats nusipirkau. Nors nusipirkto spiečiaus
bitė "paskiepijo" pirmą kartą į kaklą, tačiau nė kiek
nesumažino mano noro ateityje tapti tikru bitininku. Tinkamai prižiūrėdamas
bites ir pelno turėčiau šiokio tokio gauti...")
- Nuo ko priklauso medaus savybės?
Parduotuvėse juk pilna visokių rūšių medaus. Kaip sužinoti, ar gerą
medų perki?
- Dabar Jus vaišinu dviejų rūšių medumi: pavasariniu ir miško.
Pavasarinis medus yra iš pienių. Pavasarį bitės dar silpnos, o ir
aplinkos sąlygos būna nepalankios, todėl šio medaus gauname mažai.
Pavasarinis medus daugelio mėgstamas dėl savo švelnaus skonio ir
gydomųjų savybių esant virškinimo trakto negalavimams.
Miško medus suneštas iš aviečių, šaltekšnių ir yra gerokai
tamsesnis nei pavasarinis. Miško medui būdingos gydomosios aviečių
savybės: jis sukelia prakaitavimą ir yra naudojamas peršalimo ligoms
gydyti. Taip pat yra grikių, lipčių medus ir t. t. Lipčių medus iš
amarų ir yra labai tamsus. Užsienyje, kitaip nei Lietuvoje, tamsus
medus yra labiau vertinamas, nes tokiame meduje daug mineralų.
Žinoma, jog medus stiprina kraują ir žmogaus imuninę sistemą. Kad išryškėtų
šios medaus savybės, patariu medų valgyti visą laiką po truputį, o
dėl ligų gydymo reikėtų konsultuotis su gydytojais.
O kad neprisipirktumėte ko "negero", patarčiau pirkti pas žinomą
ir patikimą bitininką, nes pasitaiko ir nesąžiningų. Turguje pirkti
medų pavojinga, nes jis gali būti nežinia kokios kilmės, gali būti
falsifikuotas su cukraus sirupu, kiti falsifikuoja šildydami šviežią
medų iki +45°C, toks medus visą laiką atrodo kaip šviežias ir
nesicukruoja.
 (Keli bitininko G.Žilinsko patarimai, kaip
atpažinti tikrą medų: mediniu šaukšteliu sukant medų, jis neturi bėgti
srovele, tikras medus net nevarva. Tikras medus turi malonų kvapą ir
kartoką skonį. Jei ir po šių bandymų nesate įsitikinęs, kad medus
tikras, prašykite bitininko kokybės pažymėjimo, kuris yra išduodamas
Veterinarijos laboratorijoje).
- Ar nebaugina kinų konkurencija?
- Baugina, kadangi 2004 metais Kinijai vėl buvo leista importuoti į
Europos Sąjungą pigų medų, ir Europos medaus rinkos situacija labai
pablogėjo. Kaip žinome, 2002 metais dėl antibiotikų, vartojamų bitėms
gydyti, likučių meduje, Kinijai buvo uždrausta importuoti medų į
Europos šalis. Jų pusėje ir gamtos sąlygos, ir milžiniška rinka,
ir medaus kaina. Tačiau mūsų pusėje svarbiausias rodiklis - medaus
kokybė.
***
Bitininkas Gediminas leido mums kartu aplankyti jo bites grikių
laukuose. Bitininkas ir jo padėjėjai apsirengė darbiniais drabužiais,
užsidėjo ant galvų tinkliukus ir kibo į darbą. Mums irgi užmovė
ant galvų tinkliukus, tačiau ir su jais arčiau prieiti buvo nedrąsu,
nors bitininkas sakė, jog bitės dabar dirba ir į pašalinius
nekreipia dėmesio. Patikėjome, tačiau stengėmės nepykdyti bičių.
Netrukus mes išvažiavome, o bitininkas su savo padėjėjais pasiliko.
Buvo saulėtas vasaros rytas. Tegu nepyksta skaitytojai už tokį žodžių
žaismą, tačiau jų laukė karšta darbo diena ir šiaip karšta
diena. O į klausimą "Ar visiems saldus medus?", paliekame
atsakyti patiems skaitytojams.
Kristina Bonikataitė
|